vyzys

vyzỹs sm. (4) Jn, J.Jabl, Š, NdŽ, KŽ, vỹzis (2) KŽ, Škn žr. vyzdys: 1. M, L, E, P.Aviž, KŽ, Grdm, Vvr Akies vyzys L548. Į vỹzį įdūrė, paliko ubagas DūnŽ. Ir tu mun pataikyk į pat vỹzį! Kv. Veizėk, katinuo kokios tos akys be vyzių̃! Trk. Vyziáms vaistų davė sutraukti Pj. Laksto akė[je] musėlikė, vyzỹs gadinas Grd. Par vỹzį pardygo rauplė Vn. Tęsiau, nejau pry daktaro, sprogo par vỹzį akis Grd. Par vyziùką išvarydavo škarletinos kruopą, – viena akia paliko Pgr. Tą juodą jai iš akių baltymo vyziùką išvarė – kaip žirnis atsikišęs buvo [nuo rožės] Stl. Kliuvo ietis jam į akį po antakio. Vyzį pramušus, jam į pakaušį įstrigo HI. Gilmėj savo vyzių mato juodą pilvotą stovylą Žem. ^ Mažą vaiką saugok kaip akies vỹzį End. 2. L, NdŽ, Kv. 3. L Lyg juodas šikšnosparnis plačiai virš viso rūmo iškėtė šikšninius savo sparnus ir nebejudėdamas įsmeigė savo vyzį kiaurai per stogą, per lubas į vidų Vaižg. Siekia ją už pečių apglėbti, bet atšoksta nuo jos vyzio Vaižg. 4. ppr. pl. akys, jų sugebėjimas regėti, regėjimas: Muno vyziaĩ už gerą geresni buvo End.